- išmetinėjimas
- išmetinė́jimas sm. (1) 1. → išmetinėti 2: Tai est galybė priimdinėjimo bažnyčion ..., galybė išmetinėjimo piktųjų ir nepaklusnų DP470. ×2. → išmetinėti 4: Ižrūgojimas, ižmetinėjimas ing akis SD384. Užgėdinimus ir išmetinėjimus maloniai iškentėjau M.Valanč. 3. refl. I išleidimas, išeikvojimas (turto, pinigų). \ metinėjimas; apsimetinėjimas; atmetinėjimas; išmetinėjimas; užmetinėjimas
Dictionary of the Lithuanian Language.